Kuo mes įdomūs pasauliui?

 

Latviai (latvieši)

 

Jie kilme, kalba ir kultūra daug kuo panašūs į lietuvius. Apie 1 mln latvių gyvena Latvijoje, kiti – užsienyje (Rusijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, daug jų yra JAV, Australijoje, Kanadoje, VFR, Švedijo­je, Airijoje. Latvių pagrindinė kalba yra latvių. Didžioji dalis latvių išpažįsta evangelikų liuteronų tikėjimą. Rytinėje Latvijos dalyje (Latgaloje) daugiausia gyvena katalikai. Nemažai šiame regione yra ir stačiatikių.

Tradicinis latvių užsiėmimas kaimo vietovėse – žemdirbystė (javų, linų auginimas; linų itin daug seniau būdavo auginama Latgaloje) ir gyvulininkystė (kiaulių, pieninių galvijų), žvejyba Baltijos jūroje, Latvijos upėse ir ežeruose

Plačiausiai tarp latvių paplitę amatai: raštuotų audinių audimas, dekoratyvi­nė keramika, meninis medžio ir ginta­ro apdirbimas.

Latvijoje istoriškai yra susiformavę Kuršo, Žiemgalos, Vidžemės, Latgalos ir Augšžemės (Pietrytinė Latvija) etnografiniai regionai.

Tradiciškai latviai kaimo vietovėse dažniausiai gyvena vienkiemiuose. Vidžemės pa­jūrio regione nuo seno vyravo kupetiniai kaimai (ciemi), Latgaloje – gatviniai (sadži).

Iki XX a. latviai savo gyvenamuosius namus dažniausiai statydavo iš pušinių ar eglinių rąs­tų, stogus dengdavo šiaudais, nendrėmis, malks­nomis.

Kuršo ir Žiemgalos sodybos ir jose buvę statiniai anksčiau būdavo panašaus plano kaip ir Žemaitijos. Lat­galos ir Augšžemės regionų sodybos, gyvenamieji namai labiau panašūs į aukš­taičių ir rytinių slavų namui.

Vidžemės etnografinio regiono sodybose daug panašumų į Pietinės Estijos sodybas.

XX a. I p. latvių kaimuose vis daugiau pradėta statyti miesto tipo namų.

XIX a. tarp latvių vyraujanti šeimos forma buvo mažoji šeima, o nuo XX a. – mažavaikė.

Klasikinio tipo latvių tautiniai drabužiai susiformavo XVIII a. pab. – XX a. I p.

Tradicinį latvių moters kostiumą sudaro tunikinio kirpi­mo puošnūs marškiniai, išilgadryžiai (kai kur languoti) sijonai, languota ar balta išsiuvinėta ska­ra, ant peties ar krūtinės susegama ap­skrita sege. Vyrų tradicinio kostiumo pagrindinės dalys: balta, pilka ar mėlyna sermėga (svarki), marš­kiniai, vienspalvės ar languotos kelnės.

Senovinis latvių tradicinis apavas – naginės (turtingesni latviai nešiodavo aukštus aulinius batus).

XIX a. II p. latvių moterys pradėjo dėvėti miestiško kirpimo drabužiais, o vyrai – dar anksčiau.