Vasario 16-oji – Liepojos lietuvių metinė šventė

 

Juozas Vyšniauskas

 

Lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Želvienė ir choro vadovė Zita Bugavičienė	Liepojos katalikų Šv. Juozapo katedra	Skuodo ir Liepojos dekanai Petras Merliūnas ir Gatis  Bezdeligs bei ambasadorius Antanas Vinkus	Choro „Rūtos senoliai“ dainininkai

2007 m. Liepojos lietuvių metinė šventė vyko vasario 17-ąją, šeštadienį. Ji prasidėjo 12 valandą Šv. Juozapo katedroje., kurioje Šv. Mišias aukojo Skuodo dekanas Petras Merliūnas. Mišių metu Dievo žodį skaitė ir tolimesnėje šventėje, kuri persikėlė į Liepojos katalikų pagrindinės mokyklos salę, dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus.

 

P. Merliūnas pamokslo metu, kreipdamasis į susirinkusius, pasakė, kad, nežiūrint kur mes begyventume, mus vienija tas pats Dievas, tikėjimas ir malda. Tikėjimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisve ir nepriklausomybe, šių šalių žmonių geresniu gyvenimu. Laisvę ir nepriklausomybę reikia puoselėti taip, kaip rūpinamės augančiu kūdikiu, gležnu daigeliu. Tik didelis rūpestis, darbštumas, net pasiaukojimas duoda teigiamų ir laukiamų rezultatų.  Taip yra ir su žmogaus dvasiniu gyvenimu. Padėkojo Liepojos vyskupui V. Lapels ir Liepojos dekanui, Šv. Juozapo katedros klebonui už pakvietimą atvykti į šią šventę.

Vasario 16-osios proga savo parapijiečius Liepojos lietuvius pasveikino ir jų klebonas G. Bezdeligs.

Liepojos katalikų pagrindinės mokyklos salėje vietos lietuviams ir renginio svečiams koncertavo jų  mišrus choras „Rūtos senoliai“, kuris yra dviejų Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Susirinkusiesiems koncertavo ir sekmadieninės lietuvių mokyklėlės mokiniai, Mažeikių kultūros namų kaimo kapela „Gunda“.

Liepojos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkė Irena Juočytė-Želvienė, gimusi Skuodo rajone, Jedžiotų kaime, įteikdama gėlių, dėkojo už atvykimą į jų šventę ambasadoriui Antanui Vinkui, koncerto dalyviams ir jų vadovams.

Ambasadorius A. Vinkus, priminęs Vasario 16-osios istorinę reikšmę ir palinkėjęs tautiečiams Liepojoje susitelkimo, santarvės ir kūrybingesnės veiklos vardan savęs pačių, pasakė, kad jis turįs dėkoti liepojiškiams už pakvietimą atvykti, o ne atvirkščiai. Tokia esanti ambasadoriaus pareiga ir priedermė. Šventės dalyviams buvo išdalintos Skuodo savivaldybės dovanėlės – informacinis reprezentacinis leidinys „Skuodo žemė“.

Po to visi susėdę prie atsineštiniais valgiais ir gėrimais apkrautų stalų ilgai šnekučiavosi, dainavo, šoko, dalijosi tolimesnės veiklos planais.

Liepojos uosto, miesto reikšmė Lietuvos ekonomikai, kultūrai dar nėra išsamiai apmąstyta, įvertinta. Ypač tuo atveju, kai prisimename, kad Klaipėdos uostas ir kraštas iki 1923 metų buvo nuo Lietuvos atplėštas ir priklausė Vokietijai. Dėl šios priežasties XIX a. pabaigoje per Liepojos uostą vyko didžiausia Lietuvos užsienio prekyba.

Didesnės lietuvių grupės Liepojoje pradėjo kurtis po 1831 ir 1863 m. sukilimų. 1890–1891 mokslo metais lietuviai sudarė daugumą Liepojos gimnazijos mokinių. Per Liepoją Šiaurės vakarų žemaičiai, kad nepakliūtų į Rusų-japonų karo mėsmalę, plaukė į Vakarus, pasiekdavo Jungtines Amerikos Valstijas. 1911 m. Liepojoje gyveno 17 660 lietuvių.

Daug šiaurės vakarų žemaičių mieste prie Baltijos jūros ir Liepojos ežero slėpėsi pokario metais nuo sovietinių represinių struktūrų persekiojimo, nuo tremties į Sibirą. Čia jie glaudėsi grįžę iš Rusijos šiaurės ir Sibiro, nes gimtojoje Lietuvoje apsistoti jiems nebuvo leista.

Kasmet į Vasario 16-osios šventę Liepojoje susirinka vyresnio amžiaus tautiečiai. Kasmet vis mažiau vaikų, jaunimo. Kalbintieji teisinosi, jog jaunimas išlėkęs į Vakarus dirbti ir užsidirbti. Šiemetinės šventės scenoje pasirodę mažieji lietuviukai labai sunkiai tarė lietuviškus žodžius, sakinius.   

Liepojos lietuviai Velykų, Kalėdų ir kitomis progomis į būrį renkasi bendruomenės namuose.

Juozo Vyšniausko nuotraukos