Lietuvos–Latvijos paribio miesteliai

Mažeikiai

• Mažeikiai – to paties pavadinimo rajono centras šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, šiaurėje besiribojantis su Latvijos Respublika. Tai šiauriausias, vienas iš tankiausiai gyvenamų rajonų Lietuvoje.
• Mažeikių miestas įsikūręs 10 km nuo Latvijos Respublikos sienos. Mieste gyvena apie 67 tūkst. žmonių.
• XII–XIV a. Mažeikių žemės priklausė Ceklio sričiai.
• 1332 m. Hermano Vartbergės kronikoje aprašomas Livonijos ordino kariuomenės žygis į Mažeikių ir Vindeikių apylinkes.
• 1426 m. nustatant Lietuvos–Livonijos sieną dabartinė Mažeikių rajono teritorija atiteko Livonijai.
• Mažeikių vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XVI a.
• 1529 m. pasirašius sutartį dėl patikslintų Lietuvos sienų su Livonija, beveik visa teritorija, kurioje dabar yra Mažeikių rajonas, atiteko Lietuvai. Atgautose Žemaitijos žemėse – Tirkšliuose ir Viekšniuose – buvo įkurti Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarai.
• Iki 1794 m. Mažeikiai buvo karališkasis valsčius.
• XVIII a. Mažeikių vietovė priklausė Viekšnių seniūnijai. Mažeikiai miesteliu spaudoje pradėti vadinti XIX a.
• 1868 m. pradėtas tiesti Liepojos–Romnų geležinkelis, Mažeikiuose pradėta statyti geležinkelio stotis. Atsiradus stočiai, pradėjo formuotis Mažeikių miestas, kuris ypač sparčiai ėmė augti po to, kai 1873 m. pro miestą buvo nutiestas geležinkelis į Rygą. Oficialiai geležinkelio Mažeikių atkarpa atidaryta 1873 m. lapkričio 3 (15) d.
• 1874 m. užbaigtas tiesti geležinkelis iš Mažeikių į Jelgavą.
• 1886 m. Mažeikiuose buvo 260 gyventojų.
• 1887 m. mieste atidaryta pirmoji vaistinė.
• 1893 m. pradėta statyti stačiatikių cerkvė, kuri užbaigta 1894 m.
• 1895 m. gatvės pradėtos grįsti akmenimis. 
• 1897 m. Mažeikiuose gyveno apie 2 tūkst. gyventojų.
• 1899–1918 m. miestas oficialiai vadintas Muravjovu (Muravjovo Koriko garbei), vėlesniais metais – Mažeikiais.
• 1896 m. įsteigta trijų skyrių cerkvinė pradinė mokykla. Tai buvo pirmoji mokykla mieste.
• 1898 m. Mažeikių pašto telegrafe pradėtos priiminėti pirmosios tarptautinės telegramos.
• 1900–1901 m. vyko geležinkelio stoties išplėtimo darbai.
• 1900 m. pastatyta žydų sinagoga.
• 1903 m. mieste gyveno 310 stačiatikių ir apie 40 sentikių.
• 1903 m. pradėjo veikti Mažeikių geležinkeliečių pradinė mokykla.
• 1904 m. Mažeikiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
• 1905 m. birželio 29 d. malūnininko Latčo klėtyje įvyko pirmasis lietuviškas vakaras Mažeikiuose (suvaidinta Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės komedija „Velnias spąstuose”).
• 1905 m. atidarytas A. Žukausko knygynas.
• 1905 m. pradėtas tiesti Telšių–Mažeikių plentas.
• 1906 m. spalio 8 d. iškilmingai pašventinta pirmoji Mažeikių katalikų bažnyčia.
• 1906 m. įkurtas „Saulės” draugijos Mažeikių skyrius, kuris 1907 m. mieste įkūrė pirmąją lietuvišką pradžios mokyklą.
• 1908 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Mažeikių skyrius.
• 1908 m. Mažeikiuose gyvenusių latvių rūpesčiu pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietoje laikinos bažnyčios mieste nauja mūrinė iškilo 1910 m.
• 1909 m. įsteigta pirmoji valdinė rusų pradinė mokykla.
• 1911 m. veiklą pradėjo J. Vaičkaus suburta „Skrajojamojo teatro” trupė.
• 1911 m. įsteigta pirmoji privati keturklasė L. Markavičienės prekybos mokykla (Muravjovskaja škola).
• 1913 m. Mažeikiuose pradėjo veikti E. Levino spaustuvė ir litografija, įsteigta plačiai garsėjusi Chonono Slonimskio spaustuvė.
• 1913 m. sausio 15 (28) ir 1913 m. gegužės 21 (birželio 3 d.) dienomis Mažeikius nusiaubė daug nuostolių padaręs gaisras.
• 1915 m. palei Ventą ėjo fronto linija. Buvo sugriautas tiltas per upę. Prie Mažeikių vyko aršūs rusų ir vokiečių karių susirėmimai. Atsitraukdami rusai susprogdino Mažeikių geležinkelio stoties elektrinę, kuri elektra aprūpindavo miestą.
• 1915 m. gegužės 14 d. per gaisrą sudegė Mažeikių centras.
• 1918 m. pasibaigus karui, mažeikiškių pageidavimu miestas vėl pradėtas vadinti Mažeikiais.
• 1919 m. vasario mėnesį vyko raudonarmiečių ir vokiečių geležinės divizijos karių susirėmimai, kurių metu buvo nemažai sužeistų ir žuvusių karių, civilių gyventojų.
• 1919 m. rugsėjo 1 d. įsteigta privati Mažeikių lietuviška vidurinė mokykla (progimnazija), kuri po reorganizacijos 1925 m. tapo valstybine gimnazija. Jos direktoriumi buvo lotynų ir graikų kalbų vadovėlių autorius, Vilniaus universiteto profesorius M. Račkauskas. 1927–1933 m. gimnazijai vadovavo S. Totorius.
• 1919–1950 m. Mažeikiai buvo apskrities centras.
• 1919 m. Mažeikių miestas gavo savivaldybės teises.
• 1921 m. tarpininkaujant Anglijos diplomatui prof. J. Simpsonui, latvių pretenzijos į Mažeikių miestą ir dalį Mažeikių apskrities teritorijos buvo pripažintos nepagrįstomis ir atmestos.
• 1922 m. rugpjūčio 5 d. įsteigta Mažeikių biblioteka.
• 1923 m. įkurta žydų vidurinė mokykla (dėstyta hebrajų kalba).
• 1924 m. pastatyta sinagoga.
• 1925 m. parengtas miesto sutvarkymo planas, trigubai padidintas miesto plotas.
• 1926 m. gegužės 3 d. Vladas Pūnis įsteigė „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelę“.
• 1926 m. mieste įsteigtas Liaudies universitetas.
• 1928 m. įkurtas Mažeikių muziejus.
• 1930 m. mieste buvo daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.
• 1930 m. išleistas žurnalas „Senovė“ (Nr. 3). Pirmasis jos numeris išėjo 1926 m.
• 1938 m. Darbo rūmai įkūrė darbininkų kultūros namus.
• 1940 m. dailininkas Česlovas Kontrimas Mažeikiuose įsteigė M. K. Čiurlionio dailės būrelį.
• 1941 m. muzikas Juozas Remys mieste įkūrė simfoninį orkestrą.
• 1941–1945 m. miestas buvo stipriai sugriautas, ypač per 1944 m. rudenį vykusius rusų aviacijos antskrydžius. Didžioji miesto dalis  atstatyta iki 1966 m.
• 1945 m. Mažeikiuose įkurti rajoniniai kultūros namai.
• 1950 m. Mažeikiai tapo Mažeikių rajono centru.
• 1955 m. įkurta Mažeikių vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau buvo įsteigti dailės ir choreografijos skyriai.
• 1959 m. Mažeikiuose buvo 7 957 gyventojai.
• 1962 m. atidaryta vaikų sporto mokykla.
• 1966 m. mieste pradėjo veikti Mažeikių liaudies teatras.
• 1969 m. įkurta Mažeikių kompresorių gamykla, kuri ilgą laiką buvo didžiausia pramonės įmonė mieste.
• 1972 m. Juodeikiuose, 18 km nuo Mažeikių, pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, kuriai nafta ilgą laiką daugiausia tiekta „Draugystės” naftotiekio atšaka iš Polocko. Pirmoji įmonės eilė paleista 1980 m., antroji – 1983 m.
• 1975 m. Zastaučiuose atidarytas Juozo Vaičkaus muziejus.
• 1981 m. įrengta Č. Kontrimo galerija-muziejus.